Limiè kréyol 2024

 

Lavil Voklen òganizé déziem édision an manifestasion yo ka kriyé "Limiè Kréyol". Sa fet sanmdi 15 jen, CGOSH Lapwent Fola, dépi 9è di maten jik 7è d'swè.

Té ni kat gran pawol lantou tab, épi té ni awtis, montray liv, marché dives pwodui.

LLKM té la. I patisipé adan dé pawol lantou tab : twaziem-lan asou "Kréyol-la adan kilti tek épi média", éti Loyik Clérima (Kréyogène/LLKM) té prézan ; épi  katriem-la asou "Kréyol-la an tjè kilti-nou an", éti Jozet Burlet-Miatékéla (K@KO/LLKM) épi Joj Dru (AM4/LLKM) té prézan, koté Joslin Béroard épi Sélin Mouéza Antonius (CEFRIM - Gwadloup).

Té ni moun, anbians-lan té bon, sé lantou tab la té entérésan : sa bien pasé !


Ba Roger ÉBION

 

Nou té ké bizwen pres an liv pou di tout bagay Roger Ébion fè an lavi’y.

Sé té an militan politik, antikolonialis ; an menm tan i travay adan dives asosiasion : ACL, association citoyenne de Ste-Luce, KM2, Krey Matjè Kréyol Matnik, KMSL, Krey Manmay Sent-Lis, Komité Ti-Jo Mauvois…

Nou lé di dé ti mo espésialman asou Roger Ébion militan kréyol épi Roger Ébion matjè kréyol.

Pakoté lafen lézanné 1990, épi o koumansman nouvo siek-la, Roger Ébion té ka travay kantékant épi Bibliyotek Minisipal Sentlis pou fè kouw kréyol épi pou risivrè matjè kréyol ki té ka vini prézanté liv-yo épi bokanté épi piblik-la.

Ébion té toujou ka lianné konésans lanng-lan épi konésans sé moun-an ki ka travay lanng-lan : matjè. Pannan lontan, asou RLDM, Radio Lévé Doubout Matnik, i ba matjè kréyol lapawol, pandan inè di tan, lé mardi oswè.

Épi asosiasion Krey Manmay Sentlis, i voyé douvan téyat an lanng kréyol, pami anpil dot manifestasion yo té ka fè. Ébion pa té ka wè pies kèsion kréyol-la kon an bagay folklorik, an bagay selman pou fè lafet. I té ni anpil-anpil respé pou lanng-nou an, épi pou tou sa i ka chayé andidan’y.

Men Roger Ébion sé pa té selman an moun ki té ka goumen pou ba lanng kréyol la tout respé i mérité, sé té an moun ki té ka matjé tou, é bien belman. I té pami lé manmay ki mété doubout KM2, Krey Matjè Kréyol Matnik, an lanné 2009.

I trapé an Pri Espésial adan an tiraj powézi kréyol asosiasion Kalbas Lò Lakarayib, an 2006, épi an 2em Pri Kalbas Lò an 2017. I kité dé liv poézi pòtalan ban nou, an kréyol épi an fransé, tou lé dé nan K-éditions : La pli bel anba la bay, ki sòti an 2006, épi Gran Lanmè, ki paret an 2019. Nou pé rimatjé ki sé dé liv-tala, ou ka touvé andidan yo dé bel foto Philippe Bourgade épi Maryse Baste. Sé foto ka di, an manniè-yo, sa ki an tjè matjè-a : an gran lanmou pou péyi’y épi pou pep-li.

Tou dènié teks Ébion matjé, sé pa ni lontan, adan an liméwo espésial jounal Boudoum pou senkantan Lagrev Févriyé 74 la : zot pé toujou touvé jounal-la jòdijou. Li sa i matjé a épi zot ké wè zot menm kouman Ébion sé té an powet poutoulbon épi an menm tan-an an konbatan pou Lajistis.

Ébion kité nou men i lésé tras an tjè-nou épi liv pou nou tout, gran kon piti. Pétet méyè manniè pou gloriyé an matjè, sé li liv i lésé ban nou, épi maché nan tras-li.

Ébion, kon nou di a, té pami moun ki mété doubout asosiasion KM2. KM2 li menm, sé kontel an branch adan an pli gran piébwa yo kriyé LLKM : Liannaj pou Lanng Kréyol Matnik, an asosiasion ka lianné pliziè dot, pou défann épi fè viv lanng kréyol la. Sé an non KM2 épi LLKM nou ka salié Roger Ébion, épi nou ka di Madanm-li Yvette, épi tout fanmi’y : tjenbé red magré gran lanmè doulè a ki lévé asou nou an.

Nou pèdi an mal boug, men i lésé ban nou dé bel teks épi an bel lekzanp.

 

Lonnè épi Respé !

Pou LLKM épi KM2 

Georges-Henri LÉOTIN