Septanm 1870, sa fet atè isi Matnik.

Serge RESTOG, Septanm 1870, sa fet atè isi Matnik, La Tribune des Antilles n° 12, 1998.

 

         Louis TELGA, véritable chef de guerre, condamné à mort par contumace. Madeleine CLEM, condamnée à mort par contumace. Rosalie SOLEIL, 5 ans de prison. Daniel BOLIVARD condamné à mort par contumace. Sophie LUMINA dite Surprise, condamnée aux travaux forcés à perpétuité. Adèle NEGRANT, condamnée par contumace aux travaux forcés à perpétuité. Auguste VILLARD, condamné à la déportation en Nouvelle Calédonie. Eugène LACAILLE, Furcis CARBONNEL, Louis Gertrude ISODORE, Cyrille MICAMOR, Louis Charles YOUTTE, sont condamnés à mort et fusillés au Polygone de DESCLIEUX, en Décembre 1871.

Sa, sé an jijman lajistis fransé sòti i ni 128 lanné, atè isi Matinik, apré, sa yo kriyé lensireksion lisid.

 

Adan ki léta Matinik yé, épi sé blan rasis la, sé blan-an ki ka monté anlè tet neg ?

 

         Apré dékré 27 Avril 1848 la, an nonm nwè, yo kriyé PÉRRINON, konmisè larépiblik, ka éséyé fè dékré-tala maché isi. I ka mété dwa pou tout moun travay, dwa pou tout jounal sòti, dwa pou tout moun alé lékol, dwa pou tout moun voté. Mé, PÉRRINON pa ka rété konmisè lontan.

 

            Novanm 1848, kontamiral BRUAT ka pran plas-li, pou krazé tout travay-la SCHOELCHER té mété doubout la, é pou rimété "Lod épi Travay". Sé blan-an pa té janmen admet, neg, dépi yo té libéré kòyo, té nonm kon yo, té ni menm dwa. Pou tjenbé sé neg-la anlè sé bitasion-an, pou yo travay, sé blan-an pran dot neg Lafrik, zendien, mennen isi. Yo fè an kontra épi yo. Gouvènè amiral DE GUEYDON ka sòti an dékré ki ka di : fok tout moun, lè ou ni 12 lanné, pou ni an livré pou déplasé adan péyi-a. Si ou pa ni'y, ou ka péyé an lanmann 5 jou travay oben 100 jou travay. Lè ou ni 16 lanné ou pou péyé an lenpo 5 fran (5 jou travay). Neg pa té ni chenn adan pié-yo, men, ayen pa té djè chanjé.

 

        Sé pli gran krim ki fet. An neg bat an blan.

 

         Févriyé 1870, an neg yo kriyé Léopold LUBIN, i sé an agrikiltè. I ka maché anlè larout Omaren pa koté bitasion Grand Fond. I ka kwazé dé blan ki ka pasé anlè chouval-yo, Misié AUGIER DE MAINTENON, an konmisè lamarin épi Misié PELLET DE LAUTREC, an ansien solda. Sé blan-an ka rélé LUBIN. Yo ka kriyé an kò'y, pas i pa sòti adan chimen-an asé vit, épi i pa di yo bonjou. LUBIN ka kontinié chimen'y, i pa ka réponn yo. Sé blan-an ka jouré'y, ka ba'y bon kou, bon baton pou aprann li respekté moun ki blan.

 

            LUBIN ka pòté lé plent ba protjirè jénéral la, Jénéral DE LAROUGERY. Ayen pa ka fet. LUBIN ka konprann, sé pa konté anlè lajistis-tala. LUBIN, li 25 Avril 1870 an bouk Omaren, mété kòy ka atann Misié DE MAINTENON. I sav i ni labitid vini lanmes, la. LUBIN ka wè'y. I ka fè'y désann anlè chouval-li. I ka ba'y an bon volé. Sa ka oblijé Misié DE MAINTENON sispann travay, pannan 20 jou.

 

            Sé pli gran krim ki fet. An neg bat an blan. Yo rété LUBIN. Yo kondané'y pou 5 lanné obany CAYENNE, épi 1 500 fran domaj épi lentéré. Tjek tan avan, an blan té tjwé kontjibin-li, an nègres, ki té ansent gro bouden. Lajistis ba'y apenn 5 lanné laprizon. Antan-tala sé konsa sa té ka fet.

 

        Neg ka lévé mouch wouj.

 

         Adan sé asésè-a ki jijé LUBIN, i ni an blan yo kriyé CODÉ, ki ni tè Lavièpilot. CODÉ ka bat lestonmak-li pou di ki sé li ki fè si LUBIN trapé 5 lanné CAYENNE. CODÉ ka di i fè sa, sé pou fè an lekzanp. An neg pa pou pòté konparézonni'y, lévé lanmen anlè an blan. Pep-la pran konba-a pou koy, lè i wè tousa lenjistis ka fet adan péyi-a.

 

            Pep-la annou lévé mouch-rouj kont sé menm moun-lan ki ka fè lajistis-la adan péyi-a, kont sé menm moun-lan ki ka pijé'y adan ladministrasion péyi-a, sé menm moun lan ki ka senyen'y adan chan kann lan. Pou réponn dènié lenjistis blan fè neg, zafè yo vwéyé LUBIN CAYENNE pou 5 lanné a. Sé moun-lan konmansé kriyé " Viv Larépiblik" "Nou ka tjwé CODÉ jòdi-a !" "CODÉ jòdi-a jou'w rivé !"

CODÉ té ka séré adan sé mòn-la dépi 2 jou. Yo rivé tjenbé CODÉ. Yo bat li. Yo tjwé'y. Yo koupé koko'y, an bakwa-a (an chan bakwa-a). Pou yo, tjwé CODÉ, sé té tjwé yonn adan sé blan-an ki té pli séléra a.

 

            Adan tout lisid Matinik, neg mété difé adan bitasion sé blan-an. Difé pri adan sé konmin-la, Lavièpilot, Omaren, Sentann, Lavièsalé, Dikos, Lanmanten, Sendespri, Sentlis, Dianman, Ofanswa, Trinité, Wobè, Gwomòn, Twazilé, Voklen.

 

        Baton, woch, dlo piman kont fizi.

 

         Men, sé blan-an rimété kòyo doubout. Yo sanblé solda, bétjé, boujwa blan épi nwè, milat, tout moun-tala, apié, achouval, épi fizi. Yo tjwé neg kon mouch. Yo té ka tiré san gadé. Yo tjwé tout kalté moun adan sa. Yo brilé kay neg. Sé neg-la, pa lotbò, té ka atatjé épi baton, woch, dlo-piman. Yo rété 5OO moun. Yo mété yo lajol, Dèzé. Lamajorité sé té jenn 25 lanné. Té ni bon enpé fanmm adan sa, é yo té pli anrajé ankò ki sé nonm-lan. Yo kondané 71 moun. Yo fiziyé sé chef-la opipiridijou, Lapoligòn, Fodfrans. Apré mé 1848, Septanm 1870 sé pli gro toumvas ki fet adan listwa Matinik.

 

        Tout bouch fèmen anlè Septanm 1870.

Nou ka atann bon papa blan an ba nou dwa palé anlè sa.

 

         Bon enpé pawol ka tonbé anlè lanné 1848, pas jòdijou bon papa blan an ba nou dwa palé anlè manniè latret sé neg-la sispann. Men, chak septanm ki ka pasé, bouch tout moun fèmen. Pa an kwik pa ka sòti pou palé anlè ladjè-tala.

            Ladjè-tala fet isi Matinik. Ladjè-tala sé té blan rich ki ni tè, kont neg, zendien ki pov. Sé blan-an ki toujou osi rasis, ka eksplwaté moun, ka maché anlè tet moun. Chak septanmm ki ka pasé, tout moun ka pé anlè sa, pas bon papa blan an pòkò ba yo dwa rikonnet gran toumvas Septanm 1870 la,

otila fanmi-nou,

frè-nou,

sésé-nou mò.

            San-nou koulé anba fizi sé blan-an.

            Poutji fanmi-nou mò, frè-nou mò, sésé-nou mò ?

            Pas an neg pa aksepté lenjistis lajistis Matinik.

            Pas moun, isi Matinik, té ka mandé tibren lonnè épi respé.

 

----------------------------------

            Vokabilè

an bakwa-a : dans le champ de bakoua

ba nou dwa : nous autorise 

gran toumvas : révolte


PAGO Gilbert, L’Insurrection de la Martinique, 1870-1871, Editions Syllepse, Paris, 2011.

Et aussi…

 

PAGO Gilbert, Lumina Sophie dite « Surprise » (1848-1879) : Insurgée et bagnarde, Ibis rouge, Editions Matoury, 2008.

PAGO Gilbert, L’Insurrection de la Martinique, 1870-1871, Editions Syllepse, Paris, 2011.

Et aussi…

 

PAGO Gilbert, Lumina Sophie dite « Surprise » (1848-1879) : Insurgée et bagnarde, Ibis rouge, Editions Matoury, 2008.



 

SEPTANM 1870, LENSIREKSION LISID MATINIK

Bilten bouvel Asosiyasion Mi Mes Manmay Matinik (AM4) - Liméwo 86 - Novanm 2018

 

 

« Je considère qu’il faut connaître, approfondir, écrire l’histoire de la Martinique parce qu’elle est pleine de leçons. C’est une affaire importante pour la prise de conscience de notre peuple, pour liquider peu à peu cette chape d’aliénation que l’esclavage nous a laissée sous couvert de civilisation. »

Armand NICOLAS, L’Atrium, 22 septanm 2016

 

            « Lafè Lubin »

 

- Jou 13 févriyé 1870, Léopold Lubin, an « ansien lib » - ki trapé libèté avan 1848 - ka travay lizin Maren. Augier de Maintenon, an Blan ki té rivé Matinik pa ni lontan di sa, twouvé Lubin pa té pòté mannev pou kité’y pasé. Alos i fouté Lubin kravach. Ki Lubin, ki Augier de Maintenon pòté plent, mè lajistis pa brennen.

 

- 25 avril 1870, Lubin ka vanjé kò’y, i ka simen tjok anlè Augier de Maintenon. Jandam ka fèmen’y pou sa. Fanmi Lubin ka pòté mannev pou mobilizé pep-la, yo ka fè an souskripsion pas yo sav lajistis fwansé ka dékalé Neg ka fouté blan kou.

 

- Jou 19 out 1870, lè pwosè Lubin ka wouvè : tout sé asésè-a blan, sé jiré-a é menm sa ki té ka défann Liben té ka maché kantékant épi sé Bétjé-a. Yonn di sé asésè-a, Kodé, an Blan rasis, té mété senbol tou sa ki réaksionnè  – an drapo blan - anlè bitasion’y. Sa klè, lanmes-la té ja dit ! 

 

Ki di ki fet, jou-tala, Liben ka trapé pli gwo kondanasion lalwa fransé : 5 lanné bagn Lagiyann ek 1500 fran domaj ek entéré, kidonk an patjé lanjan.

 

 

            Poutji difé limen Matinik an septanm 1870 ?

 

22 mé 1848, lesklavaj aboli mè pwoblem légalité pa réglé Matinik.

 

- Dabou dabò, an1848, yo endemnizé Bétjé pas yo té « ped » sé esklav yo-a, mè sé nouvo lib la pa touché ayen.

 

- Magré lesklavaj bout an 1848, sé menm òganizasion sosial rasis-la ka woulé toujou Matinik:

Sé Bétjé-a ka kontrolé rékolomni péyi-a épi bitasion-yo ek lizin-yo. 

Sé ansien lib-la, ki trapé libèté an 1833, ka goumen pou ni menm dwa ki sé Bétjé-a.

 

Sé nouvo lib-la, ki ka travay ba sé Bétjé-a, pou yonn-dé sou men lavi-a toujou pli chè. Yo ouvriyé agrikol, men yo pé pa déplasé kon yo lé. Fok yo ni an « livret de travail » épi sinyati patwon-yo ek an « passeport intérieur » épi siyati misié limè. Lé Nouvo lib oblijé péyé an gwo lenpo ek yo pa ni dwa chanjé patwon. Kidonk, sé nouvo lib-la ni an gran santiman lenjistis.

 

 

- Bétjé ka fè travayè andéwò rantré Matinik. Zendjen, Kongo ka vini travay « sous contrat ».

 

- O nivo rékolonmi, anmizi-anmizi, sik betrav ka dépasé sik kann. Sa ka mété bon présion anlè sé Bétjé-a ki rivé dwé labank lajan. Kidonk yo ka pijé sé ouvriyé agrikol-la plis.

 

- O nivo lajistis Matinik, Blan toujou ni rézon douvan Neg. Lalwa fwansé pa ka prévwa menm kondanasion pou Blan ek pou Neg. Kontel silon dékré 20 out 1853, dan lé koloni, Blan pé pa kondané o bagn. Sa fet ba Neg, ba Zendjen.

 

- Pou bout, o nivo politik, sitiyasion Matinik pa chanjé. Gouvènè Léta fwansé ka pwotéjé lentérè Lafwans ek ta lé posédan, mè yo pè « Legzanp Sendomeng ». Dépi 1791 jis 1804, esklav Sendomeng, pli gran koloni fwansé Lakarayib, fè lawmé Napoléon pran lavol. Mi sé kon sa 1é janvié 1804, Répiblik Ayiti wè jou ek lesklavaj aboli. Ayiti, sé prèmié péyi nwè ki pran endépandans-li.

 

- Pa koté Léwop, Lafwans an djè kont Lalmann ek i ka pran bon fè.

  

            Fok sélébré septanm 1870, pas sé pli gran mobilizasion kont lenjistis Matinik

 

« C’est la plus grande insurrection de toute l’histoire de la Martinique » (Gilbert PAGO, 22 septanm 2016)

 

- Jédi 22 septanm, manmay bouk Lavièpilot ka sanblé anlè plas-la. Misyé limè ka anonsé

sitiasion Lafwans chanjé : Sigon Anpir ajounou ek IIIè Répiblik wè jou. Kidonk Napoléon III ped ladjè-a é sistem-lan chanjé. Mi sé pou sa, sé manmay-la ka ba’y lavwa: « Vive la République ! », « Vive les Prussiens ! », « Libérez Lubin ! Mort à Codé ! ». Ejen Lacaille, Lwi TELGA, Daniel BOLIVAR, Odjis VILAR anlè plas-la.

Misié limè ka konprann lamenm ki bagay-la ké pété. Toupandan i ka éséyé kalmé manmay Lavyèpilot, i ka kriyé latwoup Maren. I ja two ta. Pizanpi moun ka sanblé, manmay tout lakanpann komin-an, pasé mil moun ka monté anlè bitasion Kodé, Lamoni. Kodé ja chapé. Yo fouté difé anlè bitasion’y mè dlo dépasé farin lè pep-la jwenn Latwoup. Jou-tala, plizyè moun tonbé, moun blésé.

 

- 23 ek 24 septanm, sé tout lisid Matinik ka pri difé : Lavyèsalé, Sentlis, Voklen, Marin, Sentàn,  Sentespri, … Limina Sofi, Ejen Lacaille, Lwi TELGA, Emil Sydney ka òganizé konba-a.

24 septanm, Madlèn CLEM ka touvé Codé, séré adan an chan kann. Yo ka egzékité’y.

 

- Dépi 24 septanm, Gouvènè-a ka vréyé larmé, lamarin dèyè yo. Mè sé le 26 ensireksion-an ka bout. Yo ka fèmen Daniel BOLIVAR, Odjis VILAR, Limina Sophie. Ejen Lacaille, épi Lwi TELGA ka rivé chapé. Réprésion-an fò adan komin lisid : larmé ka tjwé tibren ensirjé, yo ka brilé ki kaz ki jaden lé kiltivatè. Le 30 septanm, gouvènè Matinik ka poklamé lamnisti pou sé solda-a sispann masakré Matinitjé.

 

            Apré lensireksion-an, réprésion-an ka kontinié épi tribinal larmé

 

- Lafwans désidé pa ni pasé lanmen pou fè pep Matinik ek Lakarayib tann épi konprann. Sé pou sa, an 1871, yo ka mété an tribinal larmé doubout. Yo kriyé’y « le Conseil de guerre ». Kilédi, pou lé kolonié, ladjè té déklaré Matinik an septanm 1870.

An 1871, set séri pwosé fet diwè balan akizé yo té pou jijé. Yo òganizé kat pwosé pou sa ki pasé Lavyèpilot, yonn pou Sentespri, yonn pou Sentlis ek dènié-a pou Voklen.

 

- O final, lé kolonié rété 500 moun yo vréyé Dèzé, yo kondané 117 ensirjé, yo jijé 197 moun. Yo fiziyé 8 ensirjé Lapoligòn Déklié, Fodfwans. An 1871, Tribinal-la vréyé pliziè manmay o bagn Lagiyan, kontel Limina Sophie. Yo vréyé Vilard, yonn di sé mètafè gawoulé-a, Nouvel Kalédoni mè plizyè metpies kontel Bolivar, Clem ek Telga rivé chapé.

 

 

           Ki sa ki chanjé Matinik apré Lensireksion lisid ?

 

- Lensireksion lisid, sé an gawoulé pou lonnè-respé nou, libèté ek kont lenjistis. I ba konsians politik Matinitjé bon balan.

 

- Voukoum lisid fè ki la IIIè Répiblik-la tiré « passeports intérieurs », latilié disiplin, yo sispann fè vini travayè andéwò.