Sa ki sòti adan Konsit LLKM òganizé,
anlè dives pwen grafi épi lòtograf
lanng kréyol Matinik
Mas, jen oktob 2019, oktob 2020, févriyé 2021,
oktob 2022, septanm 2023, févriyé épi septanm 2024
MO DOUVAN
Dépi travay GEREC koumansé adan lé lanné 70, ékriti an lanng kréyol koumansé
simayé toupatou andidan péyi-a. Lékol, yo mété lanseyman kréyol doubout, dépi Latit rivé Linivèsité ; andidan sosiété-a, anmizi-anmizi, dives latilié Aprann Li ek Matjé kréyol wè jou ; épi, pliziè matjè pibliyé liv ouben awtik an lanng kréyol. Poutan, magré gwo travay-la GEREC fè a, matjè, fòmatè épi militan, adan pratik matjé yo, yo ka jwenn dives pwoblenm ki pòkò rézoud, ek yo ni dives késion, anlè manniè matjé désèten bagay nan lanng-lan.
Men, lè’w bien gadé, ladispay/ladébann ka mennen, sé pito « chak betafé ka kléré pou nanm-li ». Sé pou sa LLKM òganizé sé konsit-la : pou nou kontré, pou nou fè lis sé poblenm-lan nou ka jwenn lan, épi pou nou katjilé, ansanm-ansanm, asou manniè nou pé pòté solision. Konsit-la (ki pran diféran fom : sanblé, latilié…), sé manniè nou touvé, atè Matinik, pou nou awmonizé opi wo, jòdijou, manniè matjé kréyol Matinik. Pou sa, nou ka séyé sanblé tout moun ka bat anlè lanng kréyol Matinik, nan diféran moman, pou pofondé pliziè pwen.
Nan lanné 2019, LLKM òganizé prèmié konsit-la : an Sanblé épi fòmatè, sanmdi
9 mas, Senjozef, an lot épi matjè an lanng kréyol, sanmdi 1é jen, Sentlis, épi an Latilié « Anlè yonn-dé pwen grafi épi lòtograf lanng kréyol la », kantékant épi la CTM, jédi 24 oktob, adan Jounen « Pawol palé, Pawol matjé atè Matinik ».
Apré sa, pou pofondé travay prèmié konsit-la, i òganizé dot konsit : 30 oktob 2020, 20 févriyé 2021, 1é oktob 2022, 30 septanm 2023, 1é févriyé épi 28 septanm 2024 ; épi pou bout (ajisté épi amonizé désèten pwen), i réyini an « komision dènié réglaj » an mas 2025.
Dotjiman-tala, sé pou prézanté sa ki sòti adan sé konsit-la dépi lanné oktob 2019 jik oktob 2024 épi mas 2025.
An violet : référans sitasion
An vè : sa konsit-la ritienn
* : gadé wè adan bwetmo-a
BWETMO POU RÉDÉ
(kréyol/fransé)
Ajètif : adjektif
Annaloji/menm-parey/menmparey : analogie
Astrè/Astré : abstrait
Aveb : adverbe
Chimen kòsié : voie d’égarement
Délarélay : dérèglement, déréglementation ; pour la langue, décréolisation
Déwosan (okontrè wosan oben wosanlélé) : procédé infériorisant ; au plus, superlatif d’infériorité.
Donan/Pòtan : fécond, généreux
Ézanté/Sof : sauf, exception
Fè bal : égal, parey, yonn vo lot
Fler lanng : flair linguistique, l’intuition.
Fom kòté : forme pronominale réfléchie, avec kò.
Fos valè : iconicité
Fom-veb : forme verbale
Jwentè : conjonction, préposition, mot reliant des propositsions/phrases
Kabann mo-a : étymologie
Konjonksion : conjonction
Konprinézon : compréhension
Kòsiè : égarement, « lespri-mwen fè kòsiè »
Kout pawol : expression, manière de dire
Kréyol chous : basilecte
Lagliyaj : agglutination
Lanng dan lanng : immanence
Lantopolojik : anthropologie
Larel-suiv : prolongement
Lespriyel : spiritualité, spirituel/spirituelle
Let majò : majuscule
Lojin mo-a : étymologie
Lonjè/démonstraktif : démonstratif (adjectif ou pronom)
Métafò ovif : métaphore vive, toujours chargée poétiquement, capable encore de mobiliser nos émotions.
Métafò mò : ancienne, elle est devenue banale, a perdu en émotion.
Mo gogo : onomatopée
Mo ka fè blok/blo : syntagme
Mo ka fè blo : synthématisation
Mo lesklam : interjection
Pawol lesklam : locution interjective
Patisip : participe
Pèsonnel : personnel
Ponon : pronom
popozision : proposition
Poutjipas : en effet
Rélarélay : reconstruire, retrouver la structure fondamentale, l’organisation réglementaire.
Senntraj : contraction
Sijektif : subjectif
Sikti : structure
Siktiré : structurer
Sistenm anba : sous-systèmes à l’intérieur d’un système
Titjolé/Tjolé : série
Titjolé veb : verbes en série
Tjansay : hésitation
Tralé konjonksion/konjonktif : locution conjonctive
Wosan : procédé valorisant
Wosanlélé : superlatif de supériorité
Woulatè : petit mot liant des phrases et propositions
Zélonn : radical
Zimaj-lespri/métafò : métaphore
MÉSI
Mèsi ba tout moun ki pòté kontibision-yo, swé yo té la toulonng, swé yo patisipé nan pliziè lokazion, swé yo jis pasé an fwa gadé épi ba mo-yo.
- Fòmatè [met-lékol (tilékol, kolej, lisé, linivèsité), animatè latilié] : Mina ADÈLE, Manuella ANTOINE, Max BELAISE, Daniel-Georges BARDURY, Yvon BISSOL, Ana Manla BORDELAIS, Josette BURLET-MIATÉKÉLA, Jocelyne CAFÉ, Josette CLAIRGERY, Roger EBION, Violetta ELMAIN, Dominique ERRAZI, Joseph GALONDE, Alain GENEVIÈVE, Joseph JEAN-MARIE, Maryse JUBÉNOT, Jean-Claude LOUIS-SYDNEY, Louise-Marie LOUZÉ, Jean-Louis LOWENSKI, MANDIBÈLÈ, Josette MASSOLIN, Murielle MIRÉ-MARIE-LUCE, Léandre MARIMOUTOU, Paulette CIBRÉLIS-MARIMOUTOU, Michelle MONROSE, Pierre-Olivier PRÉCART, Lambert-Félix PRUDENT, Serge RESTOG, Jean-Marc ROSIER, Brigitte VICTOIRE, Marie-Josée SAINT-LOUIS/DESNEL, Yveline SATURNIN
- Matjè : Hughes BARTHELERY, Romain BELLAY, Daniel BOUKMAN, Judes DURANTY, Roger ÉBION, Jeannine LAFONTAINE (Jala), Serge KÉKLARD, Georges-Henri LÉOTIN, Thérèse LÉOTIN, Jean-François LIÉNAFA, Gabriel LUCE, Camille MARLIN, Serge RESTOG, Jean-Marc ROSIER
- Dot [militan lakilti (LLKM oben dot), asistan, jounalis] : Joane BÉRIBI-LACHEVROTIÈRE, José CLAVOT, Georges DRU, Renaud GRATIANT, Marie-Josée JEAN-BAPTISTE, Kofi JIPO KOFO, Christine JEANNE, Katy LIMER, Jean-Pierre MARSIAN, Jean-Pierre MITRAIL, Monette MICHO, Mélina MONROSE, Michelle MONROSE, Eric NAMILOS, Alex PASTEL, Jocelyne PENSIA, Jean-Jacques PUJAR, Pierrette RÉMY-ARÉCOL, Ludivine TOUSSAY
An mèsi espésial ba :
- Misié Stéphane TÉROSIER pou tan i pran pou li travay-la, fè rimak épi popozision.
- Misié Robert DAMOISEAU pou tan i pran réponn nou, épi pou rimak jénéral li.
- Misié Daniel-Georges BARDURY pou travay-la i fè a pou préparé bokantaj-la asou mo konpozé.
- Tout sé manmay-la ki bat pou préparé sé kèsion-an, ek pou òganizasion-an.
