Sa ki sòti adan Konsit LLKM òganizé,

anlè dives pwen grafi épi lòtograf

lanng kréyol Matinik 

 

Mas, jen oktob 2019, oktob 2020, févriyé 2021, 

oktob 2022, septanm 2023, févriyé épi septanm 2024 

 


 

MO DOUVAN

 

Dépi travay GEREC koumansé adan lé lanné 70, ékriti an lanng kréyol koumansé

simayé toupatou andidan péyi-a. Lékol, yo mété lanseyman kréyol doubout, dépi Latit rivé Linivèsité ; andidan sosiété-a, anmizi-anmizi, dives latilié Aprann Li ek Matjé kréyol wè jou ; épi, pliziè matjè pibliyé liv ouben awtik an lanng kréyol. Poutan, magré gwo travay-la GEREC fè a, matjè, fòmatè épi militan, adan pratik matjé yo, yo ka jwenn dives pwoblenm ki pòkò rézoud, ek yo ni dives késion, anlè manniè matjé désèten bagay nan lanng-lan.

Men, lè’w bien gadé, ladispay/ladébann ka mennen, sé pito « chak betafé ka kléré pou nanm-li ». Sé pou sa LLKM òganizé sé konsit-la : pou nou kontré, pou nou fè lis sé poblenm-lan nou ka jwenn lan, épi pou nou katjilé, ansanm-ansanm, asou manniè nou pé pòté solision. Konsit-la (ki pran diféran fom : sanblé, latilié…), sé manniè nou touvé, atè Matinik, pou nou awmonizé opi wo, jòdijou, manniè matjé kréyol Matinik. Pou sa, nou ka séyé sanblé tout moun ka bat anlè lanng kréyol Matinik, nan diféran moman, pou pofondé pliziè pwen.

 

  Nan lanné 2019, LLKM òganizé prèmié konsit-la : an Sanblé épi fòmatè, sanmdi

mas, Senjozef, an lot épi matjè an lanng kréyol, sanmdi 1é jen, Sentlis, épi an Latilié «  Anlè yonn-dé pwen grafi épi lòtograf lanng kréyol la », kantékant épi la CTM, jédi 24 oktob, adan Jounen « Pawol palé, Pawol matjé atè Matinik ».

Apré sa, pou pofondé travay prèmié konsit-la, i òganizé dot konsit : 30 oktob 2020, 20 févriyé 2021, 1é oktob 2022, 30 septanm 2023, 1é févriyé épi 28 septanm 2024 ; épi pou bout (ajisté épi amonizé désèten pwen), i réyini an « komision dènié réglaj » an mas 2025. 

Dotjiman-tala, sé pou prézanté sa ki sòti adan sé konsit-la dépi lanné oktob 2019 jik oktob 2024 épi mas 2025.

 

An violet : référans sitasion

An  : sa konsit-la ritienn  

* : gadé wè adan bwetmo-a

 


BWETMO POU RÉDÉ

(kréyol/fransé)

 

Ajètif : adjektif

Annaloji/menm-parey/menmparey : analogie

Astrè/Astré : abstrait

Aveb : adverbe

Chimen kòsié : voie d’égarement

Délarélay : dérèglement, déréglementation ; pour la langue, décréolisation

Déwosan (okontrè wosan oben wosanlélé) : procédé infériorisant ; au plus, superlatif d’infériorité.

Donan/Pòtan : fécond, généreux

Ézanté/Sof : sauf, exception

Fè bal : égal, parey, yonn vo lot

Fler lanng : flair linguistique, l’intuition.

Fom kòté : forme pronominale réfléchie, avec kò.

Fos valè : iconicité

Fom-veb : forme verbale

Jwentè : conjonction, préposition, mot reliant des propositsions/phrases

Kabann mo-a : étymologie

Konjonksion : conjonction

Konprinézon : compréhension

Kòsiè : égarement, « lespri-mwen fè kòsiè »

Kout pawol : expression, manière de dire

Kréyol chous : basilecte

Lagliyaj : agglutination

Lanng dan lanng : immanence

Lantopolojik : anthropologie

Larel-suiv : prolongement

Lespriyel : spiritualité, spirituel/spirituelle

Let majò : majuscule

Lojin mo-a : étymologie

Lonjè/démonstraktif : démonstratif (adjectif ou pronom)

Métafò ovif : métaphore vive, toujours chargée poétiquement, capable encore de mobiliser nos émotions.

Métafò mò : ancienne, elle est devenue banale, a perdu en émotion.

Mo gogo : onomatopée

Mo ka fè blok/blo : syntagme

Mo ka fè blo : synthématisation

Mo lesklam : interjection

Pawol lesklam : locution interjective

Patisip : participe

Pèsonnel : personnel

Ponon : pronom

popozision : proposition

Poutjipas : en effet

Rélarélay : reconstruire, retrouver la structure fondamentale, l’organisation réglementaire.

Senntraj : contraction

Sijektif : subjectif

Sikti : structure

Siktiré : structurer

Sistenm anba : sous-systèmes à l’intérieur d’un système

Titjolé/Tjolé : série

Titjolé veb : verbes en série

Tjansay : hésitation

Tralé konjonksion/konjonktif : locution conjonctive

Wosan : procédé valorisant

Wosanlélé : superlatif de supériorité

Woulatè : petit mot liant des phrases et propositions

Zélonn : radical

Zimaj-lespri/métafò : métaphore


 

MÉSI

Mèsi ba tout moun ki pòté kontibision-yo, swé yo té la toulonng, swé yo patisipé nan pliziè lokazion, swé yo jis pasé an fwa gadé épi ba mo-yo.

- Fòmatè [met-lékol (tilékol, kolej, lisé, linivèsité), animatè latilié] Mina ADÈLE, Manuella ANTOINE, Max BELAISE, Daniel-Georges BARDURY, Yvon BISSOL, Ana Manla BORDELAIS, Josette BURLET-MIATÉKÉLA, Jocelyne CAFÉ, Josette CLAIRGERY, Roger EBION, Violetta ELMAIN, Dominique ERRAZI, Joseph GALONDE, Alain GENEVIÈVE, Joseph JEAN-MARIE, Maryse JUBÉNOT, Jean-Claude LOUIS-SYDNEY, Louise-Marie LOUZÉ, Jean-Louis LOWENSKI, MANDIBÈLÈ,  Josette MASSOLIN, Murielle MIRÉ-MARIE-LUCE, Léandre MARIMOUTOU, Paulette CIBRÉLIS-MARIMOUTOU, Michelle MONROSE, Pierre-Olivier PRÉCART, Lambert-Félix PRUDENT, Serge RESTOG, Jean-Marc ROSIER, Brigitte VICTOIRE, Marie-Josée SAINT-LOUIS/DESNEL, Yveline SATURNIN

- Matjè Hughes BARTHELERY, Romain BELLAY, Daniel BOUKMAN, Judes DURANTY, Roger ÉBION, Jeannine LAFONTAINE (Jala), Serge KÉKLARD, Georges-Henri LÉOTIN, Thérèse LÉOTIN, Jean-François LIÉNAFA, Gabriel LUCE, Camille MARLIN, Serge RESTOG, Jean-Marc ROSIER

- Dot [militan lakilti (LLKM oben dot), asistan, jounalis] : Joane BÉRIBI-LACHEVROTIÈRE, José CLAVOT, Georges DRU, Renaud GRATIANT, Marie-Josée JEAN-BAPTISTE, Kofi JIPO KOFO, Christine JEANNE, Katy LIMER, Jean-Pierre MARSIAN, Jean-Pierre MITRAIL, Monette MICHO, Mélina MONROSE, Michelle MONROSEEric NAMILOS, Alex PASTEL, Jocelyne PENSIA, Jean-Jacques PUJAR, Pierrette RÉMY-ARÉCOL, Ludivine TOUSSAY

 

An mèsi espésial ba :

- Misié Stéphane TÉROSIER pou tan i pran pou li travay-la, fè rimak épi popozision.

- Misié Robert DAMOISEAU pou tan i pran réponn nou, épi pou rimak jénéral li.

- Misié Daniel-Georges BARDURY pou travay-la i fè a pou préparé bokantaj-la asou mo konpozé. 

- Tout sé manmay-la ki bat pou préparé sé kèsion-an, ek pou òganizasion-an.