YONN-DÉ MAK PÒTALAN POU KONPRANN LISTWÈ MATINIK
(Komision Fòmasion AM4 - 2026 )
Tan Arawak épi Kalinago
Owonzon 5000 AVJC : Prèmié mouvman popilasion Arawak pou lé Zantiy.
160-200 APJC : Vanchayas/Vanvini/Migrasion Arawak → Nò-Atlantik Matinik.
400-1000 APJC : Vanchayas/Vanvini/Migrasion Arawak → Sid + Lestan péyi-a.
1000-1600 APJC : Vanvini ek enstalasion Kalinago (an lot model Arawak).
Kolonizasion
15/06/1502 : Kristof Colomb ka dékouvè Matinik ba Panyol/Éwopéyen ; yo pa ka
enstalé kòyo.
15/09/1635 : La Frans ka rivé Matinik ek ka déklaré Matinik sé ta’y.
1639 : Trété ant Kaligo épi Fransé. ka koupé Matinik an dé : Fransé = Lwes,
Kalinago = Les (Capesterre).
1654 : Pi gran batay ant Kalinago (alians épi neg mawon) épi Fransé,douvan Senpiè. Larivé bato épi Juif olandè yo chasé Brézil ka sové Fransé.
Olandè ka mennen tou sigré pou fè sik kann.
1658 : Fransé ka atatjé Lakapestè. Yo ka masakré épi yo ka chasé Kalinago.
Tan lestravay
1641 : Prèmié trafik zesklav ; Sé Olandè ka rendé Fransé.
1642 : La Frans ka òganizé pwop konmes zesklav li.
1671 : Latret ka pran bon balan (An Frans, yo ka pran lwa ka favorizé’y).
Mas 1685 : Kod nwar
17enm-19enm : 3 gwoup sosial ek rasial : Met/Blan - Esklav/Neg - Ant lé dé : Moun
lib men ki pa ni menm dwa ki blan/Milat
Pannan tout tan-an : Rézistans zesklav <=> tjwé kòyo, pwazon, difé, mawonnaj, gawoulé, kilti.
22-23/05/1848 : Révolision kont lesklavaj. Gouvènè-a blijé siyen labolision.
Dévopman an sosiété kapitalis / Kontradiktwa ouvriyé/kapitalis / Monté lasimilasion
1840-1871 : Kréyasion 16 gwo lizin épi an boul distilri ka pran dapiyan asou kann.
An bank an 1851 épi an pati dédomajman yo ba sé met-la o moman labolision. An 1861, Crédit colonial ; an 1863, Crédit foncier colonial.
Gwo bétjé épi kolonié ka fè vini travayè Zendien (1853-1884, owonzon 25000), Kongo (1857-1861, owonzon 1000), Chinwa (1858-1860, owonzon 1000)
1870 : Lensireksion Lisid, kont rasizm, lesplwatasion, pou diyité épi jistis.
Févriyé 1900 : Prèmié gran lagrev zouvriyé kann <=> Nésans mouvman ouvriyé :
Dévopman sendika + mouvman sosialis (1901) ek kominis (1920).
(+ fiziyad nan katié Basiyak, Trinité, nan grev ouvriyé agrikol : 2 mò, 3 blésé)
08/05/1902 : Déblozon/Déblozay/Éripsion lamontàn Pèlé : an gran boulves kiltirel.
+ an gran boulves sosiété matinik.
1914-1918 : Prèmié gran ladjè-a : « le prix du sang » pou voyé lasimilasion monté.
24/05/1925 : Gouvènè Richa ka lianné san rédui épi sé bétjé-a. Lokazion éleksion, i ka dévoplé fwod + réprésion : asasina Chal Zizin épi Lwi Dézétaj, Dikos ; 10 mò Diaman ; 1 mò Lajoupa ; ensidan Kabé, Senjozef, Trinité
1935 : Lèmonn ouvriyé ka òganizé an « March kont lafen », Fodfwans, kont pri ka ogoumanté toupannan bétjé ka bésé salè, apré Kriz 1929.
1939-1945 : Dézienm gran ladjè-a => An tan Wobè : an diktati lawmé/Ladwet jik an bout.
1940-1943 : An tan Wobè lanmizè + kréyativité - Ladisidans - Gawoulé Jen 1943.
19/03/1946 : Lwa Lasimilasion (Matinik ka vini an départèman). Nan périod-tala :
Gran lit ouvriyé Lakanpay :
Mas 1948, Kabé (3 mò, 2 blésé) - Mé 1948, Afè lé 16 Baspwent - Févriyé 1951 (5 blésé Dikos) - Janvié-mas 1954 - Mas-Mé + out 1956 (1 blésé, 50 moun lajol) - Févriyé-mas 1961 (3 mò an bouk Lanmanten) - 17/01-19/021974, prèmié grev jénéral ouvriyé bannann (2 mò, 20 blésé).
Gran lit pep lavil :
Gawoulé Fodfrans, 20-23/12 1959 (3 mò) - 1962-1963, l’OJAM - 13/06/63, Afè lé triko - Oktob 1965, Afè Marny - Févriyé 1971, Afè Pelé - Mé 1971, pasaj Messmer, asasina Jéra Nouvet - Septanm 1987, Maché pou Kanaky - Désanm 1987, Évennman Lepen - Févriyé-mas 2009, gran mouvman popilè
* 1953, Gran lagrev fonksionnè matinitjé (2 mwa) => prim 40% lavi chè.
Dépi lé lanné 50, konba pou Lidantité épi nasionalizm ka pran balan
1950/1955 : Émé Sézè ka pibiyé « Discours sur le colonialisme ».
24/10/56 : Émé Sézè ka pibiyé « Lettre à Maurice Thorez ».<=> Sa nésésè pep
kolonizé apiyé asou pwa kòyo ek mété doubout òganizasion ki tayo.
Septanm 1957 : Kréyasion PCM (laplas FCM) ; i ka mandé Lotonomi (14/02/1960)
20/03/1958 : Kréyasion PPM ; i ka mandé réjionalizasion, ek Lotonomi (out 1967)
20-22/12/1959 : Pep Fodfrans ka lévé gawoulé kont rasizm ek inégalité, pou chanjman.
1962-1963 : Lafè L’OJAM / Kréyasion drapo-a / Mouvman lendépandans ka paret.
16-18 out 1971 : Konvansion Mònouj (Dives pati DOM ka mandé Lotonomi).
Lé lanné 1980-1990 : Kréyasion CNCP, MIM, MODEMAS…
Kréyasion an séri sikti (sendika, sikti kiltirel, ékoloji) ka mété douvan lidantité épi/oben nasionalizm.
7/12/2003 : Prèmié konsiltasion pou chanjman estati : « NON » ka genyen.
10+24/01/2010 : Dézienm épi twazienm konsiltasion pou chanjman estati : « NON »
kont atik 74, « Wi » pou atik 73.
Dépi lé lanné 1960, « an lot péyi »
Gran boulves (lékonomik, sosial, kilti) :
* Lizin ka fèmen : jòdi, rété 1 lizin, 8 distilri (14 lizin é 105 distilri an 1960) ; chomaj ka monté toubannman : 25% PA (9/10% an Frans) => Moun ka kité lakanpay, désann an vil + lémigrasion (Bumidom an 1961, plan Némo/SMA an 1963, +- 7000 moun ka pati adan an lanné) - Podiksion (lakiltiv, atizana, lapech) ka tjilé.
* Tersiè (75 % PA), klas anmitan ka vini pi laj, konsomasion ka pran douvan
* Dévopman mwayen transpò + mwayen kominikasion + lékol + nivo lavi moun
* Gwo inégalité : tibren ménaj anba plafon lanmizè - kantité SDF épi anplwa frajil ka ogoumanté => dévopman asistana, dévopman tout kalté dériv : dwog, délenkans, rézo manawa, krim…
* Négritid (Césaire) → Antiyanité(Glissant) → Lakréyolité (Bernabé, Chamoiseau, Confiant) → Afrosantrizm
Dépi lé lanné 2000, an kriz pizanpi pofon
An gran kriz popilasion ouvè, pa lakoz vanchayé/lémigrasion lajénes,
+ moun ka fè lontan mwens timanmay, moun andéwò ka rantré.
Kantité tè agrikol ka tjilé + Klòdékòn
Épi mondializasion + lasimilasion, ni ris kilti-a disoud pizanpi.
Pou pofondé : Gilbert Pago, Mots et Mémoires de Martinique, Editions SeizeMètresCarrés, 1925
Armand Nicolas, Histoire Générale de la Martinique, L’Harmattan, 1996/1998
